Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotai prieš keletą dienų baigė kovą dėl šalies čempionato trofėjų, tačiau ilgai nesiruošia būti ant žemės.
Jau artėjantį sekmadienį, rugpjūčio 23 d., dešimtys orlaivių vėl kils į dangų ir ore prisijungs prie baltarusių kovą už laisvę palaikančio Laisvės kelio, nusidrieksiančiame nuo Vilniaus Katedros aikštės iki valstybės sienos su Baltarusija.
„Nors skristi galime tik maždaug dešimties kilometrų atkarpoje, bandysime ją išnaudoti maksimaliai. Tikime, kad akciją palaikys rekordinis skaičius pilotų“, – viliasi Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos (LULOPF) prezidentas Povilas Kalinauskas.
Naujų įrašų aviacijos metraštyje LULOPF vienijami pilotai šiemet padarė ne vieną.
Federacijos rengiamą Lietuvos čempionatą pirmą kartą sudarė net trys etapai. O varžybose dalyvavusi Deimantė Pelenytė tapo pirmąja moterimi, startavusia ultralengvųjų orlaivių šalies čempionate.
Trečiasis, finalinis ultralengvųjų orlaivių Lietuvos čempionato, priskiriamo Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) antrajai kategorijai, etapas vyko rugpjūčio 15 d. Ignalinoje.
Čia ir paaiškėjo stipriausi šių metų šalies pilotai. Jų rikiuotę lėmė du geriausi rezultatai iš trijų galimų.
Ultralengvųjų lėktuvų klasėje triumfavo Justino Subačiaus ir Arno Malinausko ekipažas, tapęs ir etapo Ignalinoje nugalėtoju. Bet galutinę pergalę jiems lėmė ankstesnėse varžybose pasiekti rezultatai – antroji vieta pirmajame etape birželio 20 d. Barysių aerodrome Joniškio rajone (1414 taškų) ir pirmoji pozicija antrajame etape liepos 18 d. Paluknio aerodrome Trakų rajone (1850 taškų). Galutinė jų taškų suma – 3264.
Ignalinoje J.Subačiaus ir A.Malinausko ekipažas trijose rungtyse – navigacijos, tikslaus tupdymo įjungtu varikliu ir tikslaus tupdymo išjungtu varikliu – surinko 1350 taškų.
Antrąją vietą galutinėje Lietuvos čempionato įskaitoje iškovojo pirmojo etapo nugalėtojas Dainius Galkis (3005 taškai), antrajame etape buvęs trečias, o Ignalinoje – antras. Bronza atiteko Šarūnui Petraičiui (2600 taškų), Paluknyje finišavusiam antroje pozicijoje, o Ignalinoje – trečioje.
Per žingsnį nuo garbės pakylos liko ledus Barysiuose pralaužusi D.Pelenytė. Ji su Kęstučio Jurkėnu Ignalinoje užėmė penktąją vietą, o galutinėje įskaitoje buvo ketvirti (1742 taškai).
Iš viso ultralengvųjų orlaivių čempionate rungėsi 11 ekipažų ir pavienių pilotų.
Motoskraidyklių Lietuvos čempionu tapo Linas Bružikas. Jis laimėjo pirmuosius du etapus (Barysiuose – 1450 taškų, Paluknyje – 1882), o Ignalinoje buvo antras (1879) ir galutinėje įskaitoje pelnė 3761 tašką.
Šalies vicečempiono titulą pelnė trečiajame etape geriausią sezono rezultatą tarp visų dalyvių pasiekęs Rytis Paliulis – 2000 taškų. Jis nestartavo pirmajame etape, o antrajame užėmė antrąją vietą (1468 taškai). Iš viso šio piloto sąskaitoje – 3468 taškai.
Trečiąją vietą tarp šešių motoskraidyklių iškovojo Alberto Guobužo ir Vydo Guobužo ekipažas, buvęs trečias ir Paluknyje bei Ignalinoje – 1960 taškų.
„Varžybų sistema pasiteisino. Pilotai iki paskutinio etapo buvo motyvuoti, nes kiekviena klaida galėjo pakeisti galutinę rikiuotę“, – džiaugėsi P.Kalinauskas.
Kaip įvertintumėte šį ultralengvųjų orlaivių sportinį sezoną?, – paklausėme LULOPF prezidento P.Kalinausko.
Tai tikrai geriausias sezonas per visą federacijos gyvavimo istoriją. Ir dalyvių gausa, ir skrydžių kokybe. Praėjusiais metais mums buvo suteikta garbė rengti Europos čempionatą. Ir jam besirengiant susibūrė labai stipri komanda, kuri šiemet organizavo tris tikrai europinio lygio renginius.
Atsirado poreikis kokybei. O kokybiškos varžybos traukia žmones, buria bendruomenę. Anksčiau į viską žiūrėjome kiek laisviau, nesiekėme tokios kokybės. Bet kai ji atsirado, dalyviams irgi reikia labiau pasistengti. Todėl gavę apdovanojimą jie žino, kad ne veltui, kad jo nusipelnė savo darbu.
Ar jums netrukdė visą sporto pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija?
Ne. Ji kaip tik mus sutelkė. Žmonės pradėjo daugiau domėtis, mokytis, pasiilgo bendravimo, todėl čempionatas jiems buvo kaip atgaiva. Būtent dėl pandemijos ir nutarėme rengti tris Lietuvos čempionato etapus, nes varžybų kalendoriuje po karantino buvo didelė tuštuma, atšaukti visi tarptautiniai renginiai.
Kitais metais į sportą tikitės pritraukti dar daugiau pilotų?
Žinoma. Ribų tikrai nėra. Svarbu, kad būtų motyvacija. Nemažai pilotų galvoja, kad varžybose viskas labai sudėtinga, todėl nesiryžta jose dalyvauti. Todėl, rengdami varžybas, stengiamės skleisti ir žinią, kad viskas čia yra taip, kaip ir per mokymo skraidyti programą. Tik viską reikia atlikti daug tiksliau.
Varžybos yra tarsi žinių pasikartojimas, jų tobulinimas, patirties kaupimas. Tai naudinga saugumo prasme. O pilotai turi puikią progą įvertinti savo galimybes, palyginti, kaip jie skraidė tada, kai tik mokėsi, ir kaip dabar, dešimties kartų tiksliau įveikti maršrutą ar atlikti kitas užduotis.
Kiek maždaug pilotų per metus papildo LULOPF gretas?
Kasmet prisijungia apie 50 žmonių. O keliolika sumažina dalyvavimo veikloje apsukas.
Lietuvoje yra apie trys dešimtys įvairių rūšių ultralengvųjų orlaivių klubų, daugybe instruktorių, pilotų, galinčių padėti įgyvendinti svajonę skraidyti. Reikia tik nebijoti klausti, domėtis. Ir dažniausiai dešimties kilometrų spinduliu rasite vienokią ar kitokią galimybę.
O ką patartumėte tiems pilotams, kurie nori skraidyti?
Reikia kreiptis tiesiai į federaciją. Nes sportininkų tarp tų maždaug tūkstančio mūsų narių nėra daug. Todėl kiekvienam stengiamės padėti, pasirūpinti, atsakyti į visus klausimus, patarti.
Juk iš esmės mes esame sportinė organizacija, priklausanti Lietuvos aeroklubui. O šis, savo ruožtu, priklauso FAI. Visos mūsų licencijos išduotos sportinės veiklos pagrindu.
Ar augant varžybų dalyvių skaičiui daugėja ir teisėjų?
Taip. Nes kasmet vis daugiau aukšto lygio sportininkų, pilotų, kurie gali patys pravesti varžybas. Teisėjų specialiai neauginame, tai natūralus procesas.
Gal kitąmet planuojate surengti daugiau Lietuvos čempionato etapų?
Mūsų planai kiek kitokie. Norėtume, kad vyktų penkios ar šešios klubų rengiamos varžybos. O Lietuvos čempionatui pakaktų ir vieno ar dviejų etapų. Svarbiausia, kad viskas būtų kokybiška.
Šį sezoną pirmą kartą LULOPF varžybose dalyvavo moteris. Gal kitąmet jų atsiras ir daugiau?
Skraidančių moterų nėra tiek daug, kaip vyrų. Bet jos labai aktyvios. Todėl viliamės, kad Deimantės pavyzdys jas paskatins ir kitą sezoną moterys jau galės kovoti atskiroje klasėje.
Kas dar laukia šį sezoną?
Artėjantį sekmadienį prisijungsime prie Laisvės kelio. Nors skristi galime tik maždaug dešimties kilometrų atkarpoje, bandysime ją išnaudoti maksimaliai. Tikime, kad akciją palaikys rekordinis skaičius pilotų. Turėtų atrodyti įspūdingai.
Rugsėjo 5 d. vyks parasparnių – dar vienos ultralengvųjų orlaivių atšakos – varžybos Rokiškio aerodrome.
Po to bus matyti. Jei leis oro sąlygos, gal ką pavyks surengti spontaniškai. Labai tikimės, kad gamta tam bus palanki. Ne tik varžyboms. Rudenėjant dangus tiesiog magiškas, tad dabar yra puiki proga įgyvendinti savo svajonę skraidyti ir prisijungti prie mūsų gretų.
* * *
Apie ultralengvuosius orlaivius
Ultralengvasis orlaivis (microlight) – vienvietis arba dvivietis orlaivis, kurio maksimalus kilimo svoris yra ne didesnis nei:
300 kg sausumos vienviečiam ultralengvajam orlaiviui (toliau ULO);
450 kg sausumos dviviečiam ULO;
330 kg vienviečiam hidroplanui arba amfibijai;
495 kg dviviečiam hidroplanui arba amfibijai;
560 kg vienviečiui ir dviviečiui malūnsparniui;
Mažiausias ULO greitis – ne didesnis kaip 65 km/h. Maksimalus greitis – ne daugiau 300 km/h
