Lietuvos ultralengvųjų orlaivių čempionate – istorinis debiutas

Paluknio aerodrome Trakų rajone surengtą ultralengvųjų orlaivių Lietuvos čempionato etapą paženklino ne tik atkakli pilotų kova – pirmą kartą tokio lygio varžybose dalyvavo moteris. Nuosavą ultralengvąjį lėktuvą „Savannah“ pilotavusi Deimantė Pelenytė, skridusi kartu su Kęstučiu Jurkėnu, iškovojo ketvirtąją vietą tarp aštuonių ekipažų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nugalėtojais ultralengvųjų lėktuvų klasėje tapo Justino Subačiaus ir Arno Malinausko ekipažas, navigacijos, tikslaus tupdymo įjungtu varikliu ir tikslaus tupdymo išjungtu varikliu rungtyse surinkę 1850 taškų. Pirmajame etape, vykusiame birželio 20 d. Barysių aerodrome Joniškio rajone, jie iškovojo antrąją vietą.

Paluknyje į antrąją vietą netikėtai pakilo tik šį sezoną varžybose debiutavęs Šarūnas Petraitis, skridęs su Vaidotu Andziuliu (1510,53 taško). Šis ekipažas pranoko pirmojo etapo nugalėtoją Dainių Galkį (1454,89).

Motoskraidyklių klasėję pirmojo etapo sėkmę pakartojo vėl pergalę šventęs Linas Bružikas (1882,48). Antras buvo Rytis Paliulis (1468,25), o trečiąją vietą užėmė Alberto ir Vydo Guobužų ekipažas (1050).

Trečiasis, finalinis Lietuvos čempionato, priskiriamo Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) antrajai kategorijai, etapas planuojamas rugpjūčio 15 d. Ignalinos aerodrome.

Trijų rungčių varžybos

Sportininkai Lietuvos čempionate varžosi trijose rungtyse. Pirmoji – navigacijos. Paluknyje pilotams reikėjo naudojantis tik žemėlapiu, laikrodžiu ir kompasu įveikti 120 km maršrutą kiek galima mažiau nukrypstant nuo nurodytos linijos, išlaikant pastovų aukštį ir greitį, kertant virtualius vartus ir pažymint žemėlapyje vietas, užfiksuotas jiems išdalintose aštuoniuose nuotraukose.

Navigacijos rungtį užbaigė dar viena – tikslaus nusileidimo įjungtu varikliu.

Trečioji rungtis – tikslus tūpimas išjungtu varikliu. Joje pilotai, pakilę į 300 m aukštį, išjungia orlaivio variklį ir turi nusileisti nurodytoje 125 m ilgio juostoje.

Bando laužyti stereotipus

„Labai smagu, kad Lietuvos čempionate pagaliau dalyvavo ir moteris. Gal vyrauja toks stereotipas, jog moterims šis sportas – per sunkus. Bet tikrai taip nėra. Lėktuvo pilotavimui fizinės jėgos nereikia. Labai norėtume, kad mūsų sporte ir apskritai aviacijoje būtų kuo daugiau moterų“, – pastebėjo čempionatą rengiančios Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos (LUOPF) atstovas R. Paliulis.

Dar vienas stereotipas, anot R. Paliulio – manymas, jog labai sunku išmokti pilotuoti ultralengvąjį irlaivį ir gauti jo piloto licenciją.

„Tapti pilotu gali kiekvienas – vyksta įvairūs kursai, veikia mokyklos. Išmokti pilotuoti ultralengvąjį orlaivį galima per metus ar net greičiau“, – tvirtino R. Paliulis, pats varžybose dalyvaujantis su motoskraidykle.

Komentuodamas antrąjį Lietuvos čempionato etapą, LUOPF atstovas staigmena pavadino Š. Petraičio iškovotą antrąją vietą.

„Tai buvo vos antrosios Šarūno varžybos. Jis puikiai pasirodė visose rungtyse ir net aplenkė praėjusio etapo nugalėtoją. Kiek žinau, Šarūnas ruošėsi varžyboms. Ir treniruotės pasiteisino“, – teigė R. Paliulis.

Jis neabejoja, kad finaliniame etape kova bus labai atkakli ir intriguojanti. Nes galutinėje įskaitoje bus skaičiuojami du geriausi trijuose etapuose pasiekti rezultatai, tad iš anksto kam nors kabinti nugalėtojo laurus neįmanoma.

Mokinė pranoko mokytoją

Galutinėje įskaitoje užkopti ant garbės pakylos dar gali D. Pelenytė. Nors greta Barysių aerodromo gyvenanti moteris nestartavo kaimynystėje vykusiame pirmajame čempionato etape, antrajame ji pelnė 950,6 taško. Pirmajame etape šis rezultatas būtų garantavęs trečiąją vietą.

Dalyvauti varžybose D. Pelenytė ryžosi įkalbėta savo instruktoriaus Arūno Rupkaus. „Jau anksčiau kirbėjo noras pabandyti, bet vis nesiryždavau. Galutinį tašką padėjo Arūnas. Sakė – dalyvauk ir viskas. Apsisprendžiau“, – prisiminė pilotė.

Ironiška, bet Paluknyje ji pranoko savo mokytoją – A. Rupkus liko šeštoje vietoje.

D.Pelenytė ultralengvojo orlavio pilotės licenciją išsilaikė prieš ketverius metus, įkalbėta jau anksčiau skraidžiusio draugo. O rimčiau skraidyti moteris pradėjo dar vėliau, kai prieš porą metų įsigijo nuosavą itališką lėktuvą „Savannah“.

„Nuo praėjusios vasaros jau nebebijau lėktuvo, einu pas jį lyg pas draugą. Nebėra tų minčių: o kaip čia dabar bus? Dabar norisi skraidyti vis daugiau ir daugiau“, – juokėsi statybų inžinierė D. Pelenytė, su aviacija anksčiau neturėjusi nieko bendra.

Tiesa, ekstremalūs pomėgiai ir technika ją lydi visą gyvenimą: „Gal į tėtį atsigimiau, jis irgi labai mėgsta techniką, turi visus įmanomas vairuotojo kategorijas. Ir aš neturiu gal tik troleibuso vairuotojos licencijos. Man visą laiką patiko vairuoti. Ir transporto priemonės vis didėjo ir didėjo. O galiausiai nusprendžiau ir paskristi.“

Rengdamasi pirmosioms gyvenime varžyboms pilotė treniravosi vos kelis vakarus po porą valandų. Bet prieš trečiąjį Lietuvos čempionato etapą, kuriame ketina dalyvauti, norėtų pratyboms skirti daugiau laiko.

Paluknyje D. Pelenytė skrido su patyrusiu navigatoriumi K. Jurkėnu. Šis pirmajame etape buvo Laimonto Kurausko ekipažo antrasis pilotas. Jie užėmė trečiąją vietą.

Tačiau į Paluknį L.Kurauskas negalėjo atvykti, tad D.P elenytė paprašė K. Jurkėno patalkinti jai. „Sužinojusi, kad atsilaisvino patyręs pilotas, pagalvojau, kad galime sudaryti neblogą kombinaciją. Ir išties pavyko neblogai. Įgijau tikrai nemažai patirties. Gal kada ateityje bandysiu ir viena skristi“, – teigė D. Pelenytė.

Ji prisipažino – varžybose nebuvo lengva. „Teko susidurti su turbulencija, atrodo, skrendi nusiraminęs, o čia taip užkelia į viršų, kad skubiai tenka mažinti aukštį. Nusileidimas išjungus variklį irgi sukelia įvairių minčių, kurios patyrusiems pilotams tikriausiai neateina į galvą. Kai neveikia variklis, galvoji, kaip iš viso nusileisti, o čia dar reikia tą padaryti tiksliai“, – pasakojo D. Pelenytė.

Pirmoji Lietuvos čempionate dalyvavusi moteris tiki, kad jos pėdomis paseks ir daugiau piločių, skraidančių, bet nesiryžtančių dalyvauti varžybose: „Būtų labai smagu, kad varžytųsi daugiau merginų.“

Apie ultralengvuosius orlaivius

Ultralengvasis orlaivis (microlight) – vienvietis arba dvivietis orlaivis, kurio maksimalus kilimo svoris yra ne didesnis nei:

300 kg sausumos vienviečiam ultralengvajam orlaiviui (toliau ULO);

450 kg sausumos dviviečiam ULO;

330 kg vienviečiam hidroplanui arba amfibijai;

495 kg dviviečiam hidroplanui arba amfibijai;

560 kg vienviečiui ir dviviečiui malūnsparniui;

Mažiausias ULO greitis – ne didesnis kaip 65 km/h. Maksimalus greitis – ne daugiau 300 km/h